Istorija Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

SPAUDA

Žemaitijos spaudos istorijos fragmentai. XIX–XX a.

Danutė Mukienė

Pirmasis lietuviškas laikraštis buvo pradėtas leisti dar 1823 metais. Tai „Nusidavimai Dievo karalystėje...“, ėjęs Tilžėje ir tarnavęs misijų reikalams. Žemaitišku šio leidinio, be abejo, negalime laikyti, kaip ir daugelio kitų, kurie vėliau buvo spausdinami buvusios Prūsijos teritorijoje.Telšiai XX a. pradžioje
Tik Žemaitijos regionui skirtų leidinių nerandame iki pat šio amžiaus antrojo dešimtmečio, nors apie žemaitišką laikraštį svajojo ir jo leidimui ruošėsi dar M. Valančius, S. Daukantas. Jie šiam leidiniui jau ir pavadinimą buvo parinkę ­ „Pakeleivingas“. Pagal užmanymą jis turėjo būti „leidžiamas žemajtiszkaj arba lietuwiszkaj wieną kartą per savajtę po wieną lanksztą in 4. Warniai 1859“. Išliko tik šio laikraščio rankraštyje parašyta programa: 1) tikyba, dora; 2) gamtos mokslai ar pramonė; 3) geografijos ir istorijos žinios; 4) liaudies literatūra.
M. Valančius dėl laikraščio (žurnalo) leidimo jau buvo kreipęsis ir į Vilniaus gubernatorių, buvo apie save leidybiniam darbui pradėjęs burti mokytus žemaičius, o redaktoriumi parinkęs M. Akelaitį. Tame darbe M. Valančių rėmė ir kunigaikštis I. Oginskis. Jis buvo davęs žodį Varniuose įsteigti spaustuvę lietuviškiems raštams leisti. Bet... Dar daug dešimtmečių turėjo praeiti kol žemaičiai savo krašte pradėjo bandyti savo gimtąja kalba leisti laikraščius ir žurnalus. Na, o pradžioje Žemaitijos žmonės skaitė Mažojoje Lietuvoje, Peterburge, Rygoje ir kitur spausdinamus periodinius leidinius.
19 a. antroje pusėje stiprus spaudos centras susikūrė Klaipėdoje. Lietuvai, Klaipėdos kraštui skirti laikraščiai buvo leidžiami ir Šilutėje bei Priekulėje (vokiečių, lietuvių kalbomis). Šie leidiniai darė įtaką ir žemaičiams, vertė juos ieškoti galimybių steigti ir leisti laikraščius, žurnalus pačioje Žemaitijoje.
1883 metais Kaune pasirodė pirmasis Žemaičių kunigų seminarijos klierikų parengtas rankraštinis laikraštėlis „Lietuva“. Iš viso išėjo 4   numeriai. Daugiausia jį redagavo A. Dambrauskas-Jakštas. Leisti laikraštį padėjo ir M. Jurgutis, J. Ziebrys. Šio savaitraščio leidimą uždraudė vyskupas A. Baranauskas.
1887 metais uždarius „Aušrą“, aušrininkai Tilžėje pradėjo spausdinti katalikišką laikraštį „Šviesa“, kuris buvo skirtas „Žemaičiams ir Lietuvos mylėtojams“. 1887-1890 metais išleido vieną kartą per mėnesį.
Pirmą kartą didelio lietuviško periodinio leidinio pavadinime Žemaičių žodis atsiranda 1889 metų gruodžio 10 dieną Tilžėje pradėjus leisti katalikišką laikraštį „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Iš pradžių jis išeidavo neperiodiškai, o vėliau ­ vieną kartą per dvi savaites. Iš viso išleisti 154 numeriai. Leidinys buvo uždarytas 1896 metais. Jis, kaip ir visa kita Lietuvos tautinio atgimimo spauda, Žemaičiuose buvo platinama kartu su draudžiama literatūra, maldaknygėmis. Dažnai jų slėptuvės būdavo įrengiamos bažnyčiose, vienuolynuose.
1892-1903 metais žymiausio Mažosios Lietuvos periodinės spaudos leidėjo M. Jankaus spaustuvė buvo perkelta iš Tilžės į Bitėnus. Būtent čia po to daugelį metų buvo spausdinami leidiniai, kurie tada platinti ir skaityti ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir dabartinės Žemaitijos teritorijoje.
Nemažai žemaitiškos tematikos rašinių buvo ir žemaitišką pavadinimą turėjusiame 1906-1913 metais Karaliaučiuje leistame lietuvių laikraštyje „Žemaitis Žemajtys“. Jo redaktorius ir leidėjas buvo P. B. Urbonas.
1912-1913 metais Čikagoje buvo leidžiamas mėnraštis „Žemaitis“, kurį redagavo kunigas J. Urbonas.
Antrame šio amžiaus dešimtmetyje lietuviški leidiniai jau buvo spausdinami ne tik Klaipėdoje, Šilutėje, Bitėnuose, bet ir daugelyje Žemaitijos miestų ir miestelių. Štai Ylakiuose 1915-1917 metais leistas rankraštinis jaunimo žurnalas. 1916 metais Plateliuose pasirodė „Saulutės“ laikraštukas, kurį redagavo J. Beržanskis ir kunigas P. Malakauskas. Po Žemaitiją plačiai sklido Šiauliuose spausdinami laikraščiai  1919-1922 metais P. Bugailiškio redaguotas „Sietynas“, ateitininkų laikraštis „Ateities žiedai“(red. J. Grinius) ir kiti.
Turtinga Raseinių krašto spaudos istorija. 1919 metais Raseiniuose leistas „Žemaičių visuomenės laikraštis“ (išėjo 55 numeriai). Tais pačiais metais buvo spausdinamas ir „Žemaitijos“ laikraštukas, 1919 metais bolševikų laikraštis „Darbo žodis“. 1919-1921 metais Raseinių gimnazijos ateitininkai leido laikraštuką „Atžala“. 1920 metais tos pačios gimnazijos auklėtiniai ­ rankraštinį jumoro laikraštėlį „Bepietis“. 1920 metais Raseiniuose išėjo visuomeninio literatūros savaitraščio „Žemaičių žemė“ 5 numeriai. Tuo laikotarpiu daugelyje Žemaitijos mokyklų buvo leidžiami gimnazistų rankraštiniai laikraštėliai. Savo atskirus laikraščius turėjo ir nemažai tuo laikotarpiu šiame regione veikusių katalikiškų, kitų visuomeninių organizacijų, ūkinių sąjungų. Nuo 1919 metų Kaune buvo spausdinama „Žemaičių vyskupystės kronika“, prie kurios 1922 metais prijungtas dvasiškių laikraštis „Ganytojas“. Jį redagavo A. Dambrauskas ir M. Vaitkus. Iš Kaune tais laikais leistų laikraščių Žemaičius pasiekė ir „Kario“ priedas ­ „7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas“, kuris buvo išleistas 1928 m. rugpjūčio 5 d.
Nuo trečio dešimtmečio Žemaitijoje leidžiamų ir šiam kraštui skirtų periodinių leidinių itin padaugėja. Pasižiūrėkime, kas dėjosi atskiruose jos miestuose, didesnėse gyvenvietėse.
Vienas iš pirmųjų dabartinėje Žemaitijos teritorijoje pradėtų spausdinti periodinių leidinių buvo 1886 metais Palangoje grafo F. Tiškevičiaus rūpesčiu leistas jumoristinis laikraštis prancūzų kalba „Le Limande“. Tas faktas vietinių šviesuolių nebuvo pamirštas ir čia 1919 metų birželio mėnesį Palangos žvejų draugija išleido „Palangos žvejo“ laikraštį, kuris buvo skirtas „ žvejybos reikalams Baltijos jūroje, Lietuvos ežeruose, upėse ir prūduose“. Šiame leidinyje pateikta nemažai informacinių skyrelių iš Palangos ir visos Lietuvos. Leidinį redagavo J. Stonkus. Tai buvo pirmasis žvejų laikraštis, išleistas Lietuvoje.
1931-1935 metais Palangoje vasaros kurortinio sezono metu buvo leidžiami net keli informaciniai iliustruoti kurorto savaitraščiai: „Palangos pajūris“, „Palangos pliažas“, „Palanga“, Baltijos pliažas“. Kai kurie iš šių leidinių buvo labiau panašūs į žurnalus. Plačiai pagarsėjo 1938 -1940 metais Palangos Vytauto Didžiojo gimnazijos literatų būrelio leistas laikraštis „Birutės tėviškė“. Dar anksčiau Palangos progimnazijos moksleiviai buvo leidę laikraštuką „Nykštukas“. Moksleiviams priskiriamas ir tuo laikotarpiu čia leistas „Svirplys“, „Ketvirtokų aidas“. Po to Palangos spaudos istorijoje ­ didžiulė pertrauka. Šį Žemaitijos ir visos Lietuvos žymiausią kurortą iki pat devintojo dešimtmečio pabaigos „penėjo“, informaciją apie vietinius įvykius pateikdavo daugiausia Klaipėdoje, Kretingoje ėję periodiniai leidiniai. Apie atskirą miesto laikraštį pradėta galvoti Lietuvoje nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Primityviausiomis sąlygomis nedideliais tiražais laikraštukus ėmė leisti buvę politiniai tremtiniai, sąjūdiečiai. Pirmasis oficialiai įregistruotas laikraštis, ėjęs Palangoje po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, buvo „Palangos“ savaitraštis, pradėtas  leisti 1991-ųjų metų pradžioje. Po kurio laiko pasirodė ir „Vakarinė Palanga“, „Mūsų Palanga“. Tuo pat metu palangiškiai skaitė ir visam šiam pajūrio regionui leidžiamus „Klaipėdos“, „Vakarų ekspreso“ dienraščius, Kretingoje leidžiamą „Švyturį“, „Pajūrio naujienas“, na, ir kaip visi kiti Lietuvos žmonės ­ respublikinius laikraščius ir žurnalus.
1991-ųjų metų gegužyje Palangoje išleistas pirmasis žemaitiškas laikraštis ­ „A mon sakaa?“, kuris jau nuo antrojo numerio buvo Žemaičių kultūros draugijos mėnraštis. Jis gyvavo iki 1993 metų pabaigos. Po to šis mėnraštis reorganizuotas į ŽKD žurnalą „Žemaičių žemė“. „A mon sakaa?“ kaip „Žemaičių žemės“ priedas atnaujintas 1996 metų pradžioje ir kurį laiką platintas per ŽKD skyrius ir bendrijas.
Įdomi ir savita Kretingos spaudos istorija. 1936-1939 metais vienuoliai pranciškonai prelato P. Juro lėšomis įrengtoje spaustuvėje leido savaitraštį „Sur sum corda“. Nepriklausomos Lietuvos metais Kretingoje ėjo „Švento Pranciškaus varpelis“ (nuo 1923 metų ­ Kaune, o nuo 1942 ­ užsienyje). 1933 metais Kretingoje išspausdintas kalėdojimui skirtas laikraštukas „Kretingos parapijos žinios“. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo leidžiami ir „Jaunystės vainikai“, „Pranciškaus varpelis“, „Aukštyn“,“Kretingos R. K. Parapija“. 1944 metais Kretingoje pradėta leisti „Žemaitijos tiesa“, kelis kartus keitusi pavadinimą, buvusi vienu metu ir apskrities laikraštis, dabar žinomas „Švyturio“ pavadinimu. Pokario metais, kai rajonų centrais Žemaitijoje buvo beveik kiekvienas didesnis miestelis, savo laikraštį turėjo ir Salantai.
Iš Plungės mieste ir rajone leistų laikraščių įdomiausia „Saulutės“ istorija. Tokiu pavadinimu laikraštis čia buvo atgaivintas ir Lietuvos atgimimo metais. Dėl finansinių sunkumų jis keletą metų ėjo su pertraukomis ir paskutiniuoju laiku žinomas kaip „Žemaičių saulutė“. Šio laikraščio puslapiuose itin daug informacijos apie visos Žemaitijos kultūrinį gyvenimą. Nevengiama ir politikos. Plačiai nušviečiamas Telšių vyskupijos gyvenimas.
Atgimimo metais, keičiant rajonų laikraščių pavadinimus (tai buvo daroma beveik visuose žemaitiškuose rajonuose), plungiškiai buvusiai „Kibirkščiai“ davė „Žemaičio“ vardą. Svarbiausias tuo metu kaimyninio Telšių rajono laikraštis „Komunizmo švyturys“ buvo pavadintas „Telšių laikraščiu“, o vėliau ­ „Kalvotąja Žemaitija“ . Jis palaipsniui bando peraugti į Telšių apskrities laikraštį.
Į visos Žemaitijos skaitytojus pretendavo 1936-1940 metais Skuodo rajone LKP Mažeikių apskrities komiteto nelegaliai leista hektografuota „Žemaitijos tiesa“ (platinta nelegaliai).
Iš Mažeikiuose leistų laikraščių išsiskyrė 1926 metais pasirodęs muziejaus laikraštukas „Senovė“ (redaktorius­ S. Ličkūnas). 1938-1939 metais Mažeikiuose rotatoriumi daugintas Žemaitijos Raudonosios pagalbos komiteto laikraštis „Mūsų pagalba“. 1945 metais atgaivinta „Žemaitijos tiesa“, kuri dabar jau buvo Mažeikių apskrities pagrindinis leidinys. Laikui bėgant jis keitė pavadinimus ir Lietuvos atgimimo metais tapo „Santarve“.
Kelmės rajono spauda į save atkreipė dėmesį 1921 metais, kai Kražiuose buvo pradėtas leisti šapirografuotas Kražių moksleivių laikraštukas „Atžala“. 1933 metais Kaune pasirodė vienkartinis leidinys „Kražių skerdynės“, skirtas Kražių įvykių 40 metų sukakčiai paminėti.
Žemaitijoje buvo leidžiami ir kai kurių parapijų laikraščiai. 1939-1940 metais Kražiuose ėjo „Kražių aidai“(tiražas ­ 2 tūkst. egz.). Laikraštis vėl pasirodė Lietuvai siekiant nepriklausomybės. Iš pradžių jis ėjo periodiškai, vėliau buvo išleidžiamas tik atskiromis progomis.
Didelis spaudos centras Nepriklausomos Lietuvos metais buvo Tauragė. Tada čia veikė net dvi spaustuvės. Žemaitiją lankydavo 1921 metais „Dainos“ draugijos leistas leidinukas „Lyra“, 1924 metais pradėtas leisti liaudininkų laikraštis „Žemaitijos balsas“, informacinis prekybos laikraštis „Žemaičių kooperatininkas“. Mieste spausdinti ir svarbiausi Tauragės apskrityje veikusių visuomeninių organizacijų leidiniai.
Bene daugiausiai visai Žemaitijai skirtų leidinių tarpukario metais ėjo Telšiuose. 1923 metais krašto šauliai čia leido savaitraštį „Telšių žinios“. Šis leidinys turėjo jumoristinį priedą „Telšių Pliumpis“. Plačiausiai žinomas 1925-1940 metais ėjęs katalikiškas savaitraštis „Žemaičių prietelius“, kuris turėjo keletą priedų: „Jaunimas“, „Naujakurys“ ir kt. 1925-1933 metais savo laikraštį ­ „Žemaitį“ leido plačiai Žemaitijoje veikę kairieji valstiečiai liaudininkai. 1928 m. Žemaitijos šaulių trečioji rinktinė Telšiuose spausdino „Šatrijos“ laikraštį. 1928-1929 m. šiame mieste leistas ir skautų Šiaulių rajono tunto Telšių „Atgimimo“ draugovės laikraštis „Žemaičių skautas“. 1932 metais Telšių kunigų seminarijoje ­ šapirografuotas laikraštukas „Alma“.
1932-1933 metais Telšiuose buvo spausdinamas ir Žemaičių krašto bei Mažosios Lietuvos savaitraštis „Mūsų balsas“. Žemaičių sostinėje tuo metu savo laikraščius leido ir krašto filatelistai, liberalai, draudimiečiai. Liberalai itin orientavosi į visos Žemaitijos skaitytojus. Tai rodo ir leidinio pavadinimas ­ „Žemaičių naujienos“.
Karo metais spaudos leidinių iš karto sumažėjo, tačiau laikraščių leidyba  nenutrūko. Žemaitijai visą karo laikotarpį buvo skiriamas „Žemaičių žemės“ laikraštis. Jame spausdinta nemažai ir vokiečiams palankių straipsnių, tendencingų informacijų, tačiau visumoje tai buvo įdomus ir gana turiningas informacijos, politikos ir kultūros savaitraštis.
1941, 1945-1945 metais Telšiuose leistas Telšių apskrities laikraštis „Tarybų Žemaitija“, kuris vėliau buvo reorganizuotas į Telšių rajono laikraštį ir eina iki šiol.
XX a. po 10 dešimtmečio pradžioje įvykusio Lietuvos administracinio paskirstymo daugelyje Žemaitijos stambesnių centrų rajonų, miestų laikraščiai pradėjo peraugti į apskričių laikraščius. Tokios tendencijos vyko Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Tauragėje. Žemaitijos skaitytojams, ypač gyvenantiems apie Telšius, Akmenę, Mažeikius, didelę įtaką daro Šiauliuose leidžiami visam Šiaulių kraštui skirti leidiniai. Klaipėdos laikraščiai (“Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“) ėmėsi aptarnauti likusią Žemaitijos dalį ­ nuo pajūrio iki pat Mažeikių ir dar toliau. Tokioje spaudos darbuotojų konkurencinėje kovoje skaitytojams susidarė galimybės gauti itin daug ir įvairiapusės informacijos. Šiuose dienraščiuose skelbiama nemažai ir įdomios istorinės medžiagos apie Žemaitiją, plačiai nušviečiamos kultūrinio gyvenimo tendencijos, ekonominės ir kitos problemos. Žemaitiškai parašytus tekstus kiek dažniau gali pamatyti tik „Klaipėdoje“ ir kai kurių rajonų laikraščiuose.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo didinti įtaką Žemaitijos gyventojams pradėjo ir radijas, televizija. Šio regiono miestuose įsikūrusios televizijos ir radijo stotys dažnai savo programas skiria ir jas transliuoja ne vienam kuriam nors tai miestui ar rajonui, o visam regionui. Ypač tai pasakytina apie televizijos stotis, veikiančias Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose. Jų programose pasitaiko ir žemaitiškų laidų, nors jos sudaro ir labai nedidelį procentą visų transliuojamų programų.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija