Istorija Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS EKONOMIKA, SOCIALINĖ IR
DEMOGRAFINĖ BŪKLĖ (XX a. pabaiga)

Edvardas Rudys

            Apskaičiuojant šiuos rodiklius, susidūrėme su teritorijos ir autentiškų duomenų gavimo problemomis. Nematydami kitos išeities ir prisiderindami prie oficialiai teikiamų statistikos duomenų, Žemaitijos kraštui priskyrėme Klaipėdos, Tauragės, Telšių apskritis ir Akmenės bei Kelmės rajonus. Pateiktieji duomenys ekonominius ir kitus Žemaitijos krašto būklės rodiklius atspindi 85-90 proc. patikimumu.
            Žemaitijos kraštas, lyginant su kita Lietuvos teritorija, turi kai kurių ypatybių: jos vakarinius krantus skalauja Baltija, prie kurios stovi pramoninis Klaipėdos miestas su jūriniu uostu. Šalia yra patrauklios poilsio zonos – Juodkrantė, Palanga ir Šventoji. Mažeikių rajone yra didžiulė naftos perdirbimo įmonė, kuri iš esmės nulemia daugelį Telšių apskrities ekonominių ir demografinių rodiklių. 
            Žemaitijos teritorija, naudojant anksčiau nurodytąjį apskaitos metodą, sudaro apie 16.5 tūkst kv. km, gyventojų yra apie 810 tūkst. (žr 1 ir 2 pav.). Tuo būdu pagal teritoriją Žemaitija sudaro apie 25, pagal gyventojus – 21 proc. visos Lietuvos šių rodiklių.

            Krašto civilizavimo ir raidos svarbiausias rodiklis – tai mieste ir kaime gyvenančių žmonių skaičius. Santykinai kuo daugiau gyventojų mieste, tuo krašto ekonomika laikoma labiau išplėtota, nes šis rodiklis, be kita ko, rodo žemės naudojimo intensyvumą ir efektyvumą. Išsivysčiusiose šiuolaikinėse valstybėse žemės ūkyje dirba 3 – 8 proc. ūkio sferoje užimtų žmonių. Šiuo požiūriu tiek Lietuvai, tiek ir Žemaitijos kraštui plėtojimosi erdvė gana didelė (žr. 3 pav.

            Lietuva – daugianacionalinis kraštas. Kitataučių atsiradimas susijęs tiek su istorinėmis aplinkybėmis, tiek su sovietinio laikotarpio vykdoma visų respublikų "internacionalizavimo" politika. Šie veiksniai mažiau tepaveikė Žemaitiją ir ypač tas apskritis, kurios nepatyrė "industrializavimo" politikos poveikio (žr. 4 pav.).

 

            Pramoninės produkcijos gamybos apimtis Žemaitijoje yra adekvati gyventojų skaičiaus rodikliui ir sudaro nuo visos gamybos apie 35 proc. Pažymėtina, kad Telšių apskričiai ir net visam kraštui lemiamos reikšmės turi Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Atmetus jos gamybą, pramoninės produkcijos būtų gaminama panašiai, kaip Tauragės apskrityje- apie 1 – 2 proc. Tai, žinoma, labai maža ir ateityje, šiuose regionuose steigiant naujas darbo vietas, padėtis turėtų ženkliai keistis (žr 5 pav.).
            Statybos investicijų mastas parodo, kaip regionai kuria savo rytojaus dieną. Po nepriklausomybės atgavimo, kol vyko turto privatizavimas, niekas negalėjo pasakyti kiek ir ko mums reikės statyti Dabar padėtis yra pasikeitusi ir statybos po truputį atgyja (žr 6 pav), tačiau Žemaitijos krašte jos pasiskirsto labai netolygiai.

 

            Žemės ūkio reforma, o teisingiau pasakius, jos grąžinimas savininkams, Lietuvoje vyko labai vangiai, nebuvo gerai apgalvota, ekonomiškai pagrįsta. Dėl to grąžinama vienam ūkininkui žemėvalda buvo labai susmulkinta. Buvo supriešinti žmonės, nes valstybė ėmė dalyti vadinamiems trihektarininkams ir kai kuriems pirmiesiems ūkininkams, kitiems žmonėms, o ne valstybei priklausiusią žemę. Be to, valstybė ėmėsi visai nebūdingų sau funkcijų ir pradėjo išpirkinėti privačią žemę, paversdama ją valstybine. Tuo tarpu, kai kitas valstybės turtas (net vadinamas strateginiu) yra sparčiai privatizuojamas. Žinant, kad labai trūksta biudžetinių lėšų būtiniausiems valstybės poreikiams tenkinti (švietimas, medicina, kultūra, socialinis aprūpinimas senatvėje ir kt.), tokie valstybės veiksmai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir žalingi.
            Žemės ūkio sferoje šiuo metu yra trys ūkininkavimo formos: bendrovinė, ūkininkų ir smulki trihektarinė. Statistika pagal regionus pateikia duomenis apie žemės savininkus, kuriems grąžinta žemė ir ūkininkus, kurie įsiregistravę kaip verslininkai (žr. 7 ir 8 pav).

 

 

            Plotai, kurie yra įtraukti į žemės ūkio apyvartą (sėjami ir auginami augalai, ganomi gyvuliai ir t.t.) vadinami žemės ūkio naudmenomis. Jų ūkinis gerumas apibūdinamas ekonominiais balais. Geriausios Lietuvos žemės įvertintos apie 60 balų, prasčiausios iki 30. Žemaitijos krašto žemėms daugiausia tenka nuo 30 iki 50 balų. Telšių, Kelmės, Plungės, Skuodo bei Šilalės rajonuose yra žemių, kurios įvertintos iki 30 balų.
            Vienos svarbiausių kultūrų, kurios auginamos Lietuvoje yra javai (žr.8 pav).

 

 

            Pagal javų derlingumą, kaip ir turi būti, Žemaitijos kraštas gauna apytikriai Respublikos vidurkinį dydį.
            Lietuva nuo senų senovės gyvulių augintojų kraštas. Tos tradicijos išlikusios iki šiol. Žemaitija pagal gyvulių skaičiaus ir jų produktyvumo rodiklius užima garbingą ir deramą vietą (žr 9 ir 10 pav

 

 

                        10 pav. Gyvulininkystės produktų gamyba (1997 m.)

                (I – sutartinė produkcija 100 ha žemės ūkio naudmenų, cnt; II – pienas 100 ha žemės ūkio                naudmenų, cnt; III – metinis išmilžis iš karvės, kg)

            Laikoma, kad žmonių grupės ir tautos normaliai gyvena tik tada, kai atitinkamoje teritorijoje jų gimstamumas yra didesnis už mirštamumą. Šių procesų santykio priežastingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau jį nulemia žmonių gyvenimo materialinis gerbūvis, atitinkamos moralinės nuostatos, girtuokliavimo ir narkotikų naudojimo paplitimas. Lietuvoje pastaraisiais metais šie demografiniai rodikliai yra prasti (žr. 11 ir 12 pav.).

 

             Socialinės ir ekonominės sąlygos, tam tikra kultūrinė ir mokymosi aplinka, senųjų tarpusavio bendravimo tradicijų ignoravimas, girtuokliavimo ir narkomanijos išplitimas bei kiti veiksniai smarkiai suvulgarino vyro ir moters santykius, nuplėšė nuo jų romantizmo skraistę. Socialiai nesubrendę jaunuoliai skuba tuoktis, kiek pagyvenę skiriasi, palikdami sunkiam gyvenimui savo vaikus, sukeldami daug naujų ir lig šiol negirdėtų visuomenės gyvenimo problemų. Tie reiškiniai išplitę tiek mieste, tiek ir kaime, tiek Aukštaitijoje, tiek Žemaitijoje (žr 13 pav.)

 

            Pastaraisiais metais stabilizavosi gyventojų judėjimas iš Lietuvos ir į Lietuvą. Šiuos dėsningumus patvirtina ne tik vidutiniai, bet ir atskirų regionų duomenys (žr. 14 pav.).

 

            Gyventojų užimtumas, bedarbystė ir darbo užmokestis yra svarbiausi gyventojų gerbūvio rodikliai. Žemaitijos krašto jie adekvatūs visos Lietuvos šiems rodikliams, kiek blogesni Tauragės ir Telšių apskrityse (žr. 15, 16 ir 17 pav.)

 

            17 pav. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lt, 1997 m.)

             Žemaitijos krašte pensininkų skaičius, atsižvelgiant į gyventojus yra apytikriai adekvatus visos Lietuvos šiems rodikliams, kiek didesnis yra Tauragės apskrityje (42.3 proc. nuo vidutinio metinio užimtų žmonių skaičiaus). Socialinių pašalpų sumos atitinka tuos pačius kitimus.

 

          18 pav. Pensininkų skaičius (I) ir socialinės pašalpos (II)

(I – pensininkų vidutinis metinis ak.tūkst., II – socialinės pašalpos 10 tūkst. Lt – 1997 m.) 

            Gydytojų skaičius Žemaitijoje yra gerokai mažesnis, negu vidutiniškai Lietuvoje, tas pats dėsningumas būdingas ir lovų skaičiui ligoninėse. Išimtį sudaro Klaipėdos apskritis, kurios sudėtyje yra poilsio zona ir keli didesni miestai (žr.19  ir 20 pav.). Tauragės ir Telšių apskrityse, kur 10000 gyventojų mažiau gydytojų ir lovų ligoninėse, didesnis susirgimų skaičius.

 

            19 pav. Ligoninių lovos (I), susirgimai (II) ir gydytojai (III)

(10000 tūkst. gyventojų, 1997 m.)

 

20 pav. Vaistinių skaičius (1997 m.

 

            21 pav. Aprūpinimas gyvenamuoju plotu (kvadratiniais metrais, 1997 m.)

(I – visų gyventojų, II – iš jų kaimo)

            Vienas iš gerbūvio rodiklių (aprūpintumas gyvenamu plotu), kaime yra didesnis, negu vidutiniškai regione ir mieste. Tačiau gyvenamojo ploto kokybė (kanalizacija, vandentiekis, telefonizavimas ir t.t.) kaime tebėra blogesnė (žr. 21, 22 pav.). Esminių skirtumų tarp regionų nėra, nors kai kurie rodikliai Žemaitijos krašte ir yra šiek tiek mažesni.

 

22 pav. Aprūpintumas telefonais (1997 m.)

(I – visų gyventojų, II – iš jų kaimo)

            23 pav. Mokyklų (I) ir bibliotekų (II) skaičius (1997 m.)

24 pav. Gyventojų (I), mokyklų (II) ir bibliotekų (III) skaičiaus
procentinis palyginimas (1997 m.)

            Palyginus procentinius dydžius (žr. 24 pav.), matyti, kad lyginant su gyventojų skaičiumi, mokyklomis ir bibliotekomis Žemaitijos kraštas (išskyrus Klaipėdos apskritį) aprūpintas gerai.

25 pav. Moksleivių (I) ir mokytojų (II) skaičiaus procentinis
palyginimas su respublikos vidurkiu (1997 m.)

            Žemaitijos krašto ir atskirų jo apskričių mokyklos, mokytojais yra aprūpintos, lyginant su Lietuvos vidurkiu, pakankamai gerai (žr. 25 pav.).

 

26 pav. Gyventojų skaičiaus (I), kanalizavimo ilgio (II) ir butų
dujofikavimo (III) rodiklių palyginimas procentais (1997 m.)

            Pagal butų kanalizavimo ir jų dujofikavimo rodiklius, atsižvelgiant į gyventojų skaičių (žr. 26 pav.), Žemaitijos krašto žmonės, lyginant su Respublikos vidutiniais rodikliais, turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas

            Žemaitijos krašto gyventojai apskritai ir ypač Tauragės apskrities automobilių transportu naudojasi kur kas prasčiau, nei vidutiniškai Respublikoje. Dar mažiau Žemaitijos krašto gyventojai naudojasi teikiamomis mokamomis paslaugomis (žr. 27 pav.). Jeigu Žemaitijos gyventojas, lyginant su Respublikos vidurkiu, dar naudoja 50 proc. paslaugų sumos, tai Tauragės ir Telšių, kur mažesni atlyginimai ir daug žmonių tebegyvena kaime, naudoja tik 30 proc.

 

27 pav. Keleivių pervežimo automobiliais (I) ir vienam gyventojui suteiktų
paslaugų (II) rodikliai procentais (1997 m.)
(I – apskaičiuota nuo absoliutaus Respublikos, II – nuo vidutinio vieno gyventojo rodiklio)

 

28 pav. Tenka nusikaltimų 10000 gyventojų (1997)

            Nusikaltimų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais gana sparčiai didėjo ir pasiekė sunkiai įsivaizduojamą ribą – per metus 1000 gyventojų 20.5 nusikaltimo. Žemaitijos krašto Tauragės ir Telšių apskrityse, lyginant su Respublikos vidurkiu, šis rodiklis gerokai mažesnis, tačiau Klaipėdos apskrityje (poveikį daro Klaipėdos jūrų uostas, daug vasarotojų sutraukiančios poilsio zonos) jis gerokai didesnis.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija